- švilpinėti
- švilpinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K.Būg, NdŽ, DŽ, KŽ; Sut, LL171, BzF186 1. Dgl iter. 1 švilpti 1: Nešvilpinėk, nės švilpauti tik stainėse pusberniams tinka TS1899,9(Vaižg). Kaip žmogus švilpinėja, teip ji giesta J.Šliūp. 2. LTR(Mrj) iter. 1 švilpti 6: Vėjas švilpinėjo Ilgiciemos gatvėmis, nešė pažemiui sniegą, smulkų ir birų J.Balt. \ švilpinėti; sušvilpinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.